Pristatyti ketvirtokų ir aštuntokų matematikos, gamtos mokslų ir ketvirtokų skaitymo tarptautinių tyrimų rezultatai

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti naujausi tarptautinio 4-okų ir 8-okų matematikos ir gamtos mokslų tyrimo TIMSS 2011 ir tarptautinio 4-okų skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS 2011 rezultatai. Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo rezultatai yra aukščiau už abiejų tarptautinių tyrimų skalės vidurkį.

Lietuvos ketvirtokų matematikos rezultatas – 534 skalės taškai, mūsų mokiniai yra 14 pozicijoje iš 50 šalių ir teritorijų, statistiškai reikšmingai mus lenkia tik 11 šalių. Geriausi Singapūro, Pietų Korėjos, Honkongo, Taivano, Japonijos ketvirtokų matematikos rezultatai. Iš Europos geriausiais rezultatais išsiskyrė Šiaurės Airija. Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų rezultatas – 515 skalės taškų. Lietuva užima 26 poziciją, tačiau statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia 18 šalių. Geriausi Pietų Korėjos, Singapūro, Suomijos, Japonijos mokinių gamtos mokslų rezultatai.

Lietuvos aštuntokų matematikos rezultatas – 502 skalės taškai. Lietuva užima 14 poziciją iš 42 šalių, tačiau statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia vos 8 šalys. Geriausi Pietų Korėjos, Singapūro, Honkongo, Taivano, Japonijos aštuntokų matematikos rezultatai. Aštuntokų gamtos mokslų rezultatas – 514 skalės taškų. Lietuva užima 14 poziciją, tačiau statistiškai reikšmingai mus lenkia tik 11 šalių. Geriausi Singapūro, Taivano, Pietų Korėjos, Japonijos, Suomijos mokinių gamtos mokslų rezultatai.

PIRLS Lietuvos ketvirtokų skaitymo rezultatas yra statistiškai reikšmingai aukščiau už PIRLS skalės vidurkį, 528 skalės taškai. Mūsų mokinių rezultatas 26 pozicijoje iš 45 šalių. Geriausi Honkongo, Rusijos, Suomijos, Šiaurės Airijos skaitymo rezultatai.

Pagrindinis TIMSS tikslas – ištirti matematikos bei gamtos mokslų mokymo programų efektyvumą, siejant jį su 4 ir 8 klasių mokinių pasiekimais bei mokymo(si) aplinkomis. PIRLS tyrimo tikslas – išsiaiškinti mokinių grožinės literatūros ir informacinio pobūdžio tekstų skaitymo pasiekimus ir jų patirtį mokantis skaityti namuose bei mokykloje, išnagrinėti, kaip mokinių pasiekimai keičiasi.

TIMSS 2011 dalyvavo 60 šalių ir 14 kitų teritorijų: 4 klasės tyrime dalyvavo 50 šalių ir 7 teritorijos, 8 klasės – 42 šalys ir 14 teritorijų. TIMSS Lietuvoje dalyvavo 4688 4-os klasės mokiniai iš 154 mokyklų ir 4747 8-os klasės mokiniai iš 141 mokyklų. PIRLS 2011 tyrime 45 šalys. Lietuvoje dalyvavo 4660 mokinių iš 154 lietuviškų mokyklų.

„Dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose duoda svarbių impulsų efektyviau diegti naujoves šalies švietimo sistemoje. Tai, kad Lietuvos mokinių rezultatai aukščiau visų dalyvaujančių šalių vidurkio, mus nuteikia pozityviai, nors ryškėja svarbios sritys (berniukų mokymas ir mokymasis, laboratorijų kūrimas ir pan.), kur turime dėti esminių pastangų rezultatams pagerinti“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Į IEA, Tarptautinės švietimo vertinimo asociacijos (International Association for the Evaluation of Educational Achievement), tyrimus Lietuva įsitraukė nuo nepriklausomybės pradžios. TIMSS tyrimas Lietuvoje vykdomas jau penktą kartą, PIRLS – trečią kartą.

Tarptautinių tyrimų rezultatai yra reikšmingi kiekvienos šalies švietimo sistemai, nes leidžia ne tik įvertinti šalies mokinių pasiekimus tarptautiniame kontekste, bet ir išryškina sistemos stipriąsias ir tobulintinas sritis. Efektyviai pasinaudojus gautais duomenimis ir išryškėjusiomis tendencijomis, galima sėkmingai tobulinti ugdymo procesą.

Daugiau informacijos:
Dr. Rita Dukynaitė, IEA generalinės asamblėjos narė, tel. 219 11 23
Olga Kostina, TIMSS nacionalinė projekto koordinatorė, tel. 275 61 80
Irina Mackevičienė, PIRLS nacionalinė projekto koordinatorė, tel. 275 61 80


Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
Tel. (8 5) 219 1235
El. paštas
 info@smm.lt

 

2012-12-20

 

Atnaujintas genetiškai modifikuotų produktų sąrašas

2012-12-02

Vartotojų ir maisto pramonės atstovų patogumui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atnaujina ir tikslina Lietuvos prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą. Šiuo metu šalies prekybos tinkluose galima rasti:

- 20 pavadinimų genetiškai modifikuotų augalinių aliejų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių (Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima, Omili, Sodžiaus, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Cento, Kooperacijos aruodai, Kolumbo, Virtuosso, Olira, Extra line, Aruodas);

- 1 pavadinimo margarino, kurio sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis;

- 47 pavadinimų saldumynų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų (šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu ANI, ANL Heros, Toy Toy, Dino, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, saldainiai Truffle su pūstų ryžių ir braškių, lazdyno riešutų kremo ir karamelės įdarais, korėtoji saldžioji plytelė Schock, Safari, Chocair, dražė su kakava, sukramtomi saldainiai Toffix su vaisiniu įdaru, saldainiai Extrime braškių, riešutų, kokoso skonio, saldainiai Prestij Napolitan, šokoladiniai saldainiai su ryžių trapučiais Olivija, šokoladiniai saldainiai Tvist, Volcano caramel, Wonderfull, Dream Coconut, Extra Princh, Miško voveraitė, Vakaro premjera, Pralito, Vaikiška karuselė, Kara-Kum-Lasošči, Haloween, saldainiai Kvapusis Renklodas, Frutty Midi, Žvaigždėtas vakaras, Miško ramunėlė, Nurtat Cocoline, Elvan Prestij, vafliai Gaflet, Toffix, Express, sausainiai su pertepimu Prens Strawbery, pieniškas, juodasis desertinis, korėtasis šokoladas Poltava, šokoladinis kremas Nutcity);

- 99 pavadinimų kulinarinių gaminių, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – kepta duona su česnaku, kepta duona su sūriu ir majonezu, mini varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, bandelės su kumpiu, bandelės su šokoladu, kepti pyragėliai su grybais, beliašai, čeburekai, kibinai, „Kijevo“ kotletai, kotletai: „Jūratė“, „Astra“, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, su faršu, lietiniai su vištienos krūtinėle, su džemu, su plikytu kremu, vištienos blynai, kepta vištienos filė, vištienos vėrinukai, vištienos kepenėlių kepsneliai, pievagrybiai su žiediniais kopūstais, vištienos kotletukai su džiovintomis slyvomis ir abrikosais, kalakutienos maltiniai, kiaulienos šniceliai, kepti karbonadai, naminiai balandėliai, rauginti kopūstai su dešrelėmis, egzotiškas kepsnys, įdaryti baklažanai, pakepinta kiauliena su svogūnais, užkepėlė „Mano mėgstamiausia“, keptos kepenėlės, fermentinio sūrio kepsnys, kepsnys „Kelmas“, netikras zuikis, „Šeduvos“ muštinis, maltinukas su sūriu, bulviniai laiveliai: su faršu, su daržovėmis, lazanija, plovas, krabų lazdelės tešloje, žemaitiški blynai, tinginio cepelinai, bulvių plokštainis, vėdarai, salotos su špinatais, aštriosios morkų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, Pekino kopūstų, pupelių salotos, burokėlių salotos, krabų salotos su ryžiais, kaimiškos silkių salotos, morkų kopūstų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, gaivinančios salotos, egzotiškos salotos, lęšių salotos, salotos su rūkytomis kiaulių ausimis, salotos „Vasarėlė“, „Itališkos“, „Gaiva“, „Ruduo“, „Pavasarinės“, „Gardžiosios“, „Svaja“, salotos prie alaus, „Meksikietiškos“ salotos, šviežių daržovių salotos „Sveikuolių“, pupelių salotos su pievagrybiais, vištienos salotos su ryžiais, silkių salotos „Egzotika“, marinuota silkė su svogūnais, silkė su majonezu ir pievagrybiais, žirniai su rūkytomis ausimis, kepta jūros lydeka, jūros lydekos filė tešloje, tuno salotos, krevečių salotos su makaronais, tradicinis kiaulienos šašlykas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

 

Prie aplinkosaugos projekto prisijungė daugiau kaip 1 tūkst. švietimo įstaigų

 

Jau daugiau kaip tūkstantis Lietuvos švietimo įstaigų dalyvauja Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) organizuojamame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“, kurio metu už surinktas elektronikos atliekas ar naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanas - sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones.

Prie projekto „Mes rūšiuojam“ prisijungusiose švietimo ar ugdymo įstaigose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Projekte aktyviausiai dalyvauja Vilniaus apskrities švietimo įstaigos – jų yra net 220. Kitose apskrityse aktyvumas kiek mažesnis - Kauno apskrityje yra 160, Šiaulių –140, Klaipėdos – 130, Panevėžio – 113 projekto dalyvių. Aplinkos apsauga ir atliekų rūšiavimu rūpinasi ne tik bendrojo lavinimo mokyklos, gimnazijos ar vaikų darželiai – prie akcijos prisijungė ir Lietuvos edukologijos bei Klaipėdos universitetai.

„Malonu, kad švietimo įstaigos noriai jungiasi prie mūsų projekto, manau, kad jo metu laimėsime visi – tiek moksleiviai, tiek visuomenė, tiek mūsų aplinka“, - sako GIA direktorius Alfredas Skinulis.

Projektas „Mes rūšiuojam“ suskirstytas į dvi atskiras akcijas – viena jų prasidėjo rugsėjį ir tęsis iki sausio, kita prasidės kovą ir baigsis prieš mokslo metų pabaigą. Akcijų metu vaikai sutartu laiku į sutartas vietas prie mokyklų atgabena seną, nenaudojamą elektroniką, senas baterijas. Tose vietose atliekos yra sveriamos ir surašomos. Gali būti pristatoma tiek smulkios atliekos (pvz., plaukų džiovintuvas, mikrobangų krosnelė, virtuvės kombainas ar pan.), tiek stambios atliekos – televizoriai, kompiuteriai, šaldytuvai ir t.t.

Rezultatai bus sumuojami po kiekvienos akcijos. Visos projekte dalyvaujančios švietimo įstaigos pagal surinktą atliekų kiekį galės pasirinkti dovanas - sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones. Projekto organizatoriai skatins ne tik moksleivius - dovanų gaus įstaigos, kurios surinks didžiausius atliekų kiekius. Tam, kad nebūtų diskriminuojamos mažos mokymo ar ugdymo įstaigos, taip pat bus apdovanotos ir tos, kur vienam mokiniui teks didžiausias kiekis atliekų. Prognozuojama, kad šio projekto metu bus išdalinta dovanų už maždaug 200 tūkst. litų. Daugiau informacijos apie viso projekto organizavimą galima rasti internete adresu www.mesrusiuojam.lt

Projektą „Mes rūšiuojam“ kartu su GIA nuo rugsėjo organizuoja VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ bei bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“.

Kaip žinoma, elektronikos atliekos negali patekti į bendrus buitinių atliekų sąvartynus, todėl jų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius. Elektronikos atliekų taip pat negalima ardyti patiems ar leisti tai daryti neturintiems specialių leidimų, nes atliekose gali būti pavojingų medžiagų, kurios gali padaryti žalą žmogaus sveikatai ir aplinkai. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis negalima mesti ir senų baterijų – jas privalu dėti į specialias švietimo įstaigose, prekybos ar kitose žmonių susibūrimo vietose esančias talpas. Taip sutvarkytos atliekos bus saugiai perdirbamos, o dalis gautų medžiagų bus panaudota pakartotinai.

Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija taip pat yra prisijungusi prie šio projekto, o Jus?

 

2012-11-07